1996 rugpjūčio 6 dieną, viena didžiausių knygų leidėjų anglų kalba „HarperCollins“ publikavo pirmąją sagos dalį „Sostų karai“. Buvo tikimasi parduodi apie 5000 egzempliorių kietais viršeliais. Turas po JAV, kuris turėjo pažymėti knygos publikaciją buvo kuklus ir nesulaukė didelio susidomėjimo, tai pripažįsta ir pats knygos autorius Džordžas R.R Martinas. Vienoje iš stotelių, kurioje buvo pristatoma dabar jau išpopuliarėjusi knyga „Sostų karai“ tuo metu nesulaukė jokio susidomėjimo ir į knygos pristatymą neatvyko nei vienas žmogus. Knygos pardavimai 1996 metais buvo solidūs, bet neįspūdingi. Tikrai nebūtų galima priskirti prie geriausių to meto parduodamų knygų sąrašo.
20 metų bėgyje Martinas pardavė daugiau nei 70 milijonų kopijų savo „Ledo ir ugnies giesmės“ sagos knygų. Tačiau, kad ir kokia įdomi buvo pirmoji knyga, jai irgi prireikė laiko išpopuliarėti.
Jane Johnson, Martino knygų leidėja „HarperCollins“ leidykloje teigia, kad pirmieji „Sostų karų“ skyriai ją tiesiog pribloškė, kai jos bosas liepė jai juos perskaityti 1993 metais. “Rašymo stilius buvo aštrus, bet tuo pačiu metu ir šmaikštus; kvapą gniaužiantys personažai kupini gyvybės, o aplinkinio pasaulio kūrimas tiesiog neįtikėtinas. Pasaulis su visomis nešvariomis ir šiurkščiomis detalėmis, kuris leidžia tau patirti jausmą lyg skaitytum kruopščiai ištirtą istorinę knygą, o knygą, kurioje vaizduojamas išgalvotos fantastikos pasaulis. Bet labiausiai sužavėjo svaiginantis galios ir sekso raizginys.“ Jane Johsnon iškarto suprato, kad tai bus knyga, kurią privalo išleisti, tačiau pardavimų prognozės pradžioje nebuvo ypač didelės.
Knygų leidėja tikėjosi parduoti apie 5000 knygų su kietais viršeliais ir apie 50000 knygų įprastais viršeliais. Tais laikais tokie pardavimų skaičiai buvo tikrai dideli fantastikos žanro leidiniui. Pirminiai pardavimai tikrai nebuvo stulbinantys ir neatrodė, kad tikslas bus pasiektas. „Visada yra sunku išleisti naujas niekam nežinomas knygas, nepaisant to, kad autorius yra žmogus, kuris jau seniai sukasi šioje srityje – Džordžas R.R Martinas.“ Teigė knygos leidėja Johnson.
1996 metais tokio žanro fantastiką būtų galima rasti tik tamsioje knygyno pakampėje, kurioje įprastas žmogus dažniausiai nieko net neieško. O prekybos centrai irgi nebūdavo vieta, kur fantastikos žanro knyga būtų laukiama prekė. Rinka buvo itin nepalanki autoriaus parašytai knygai, tačiau ji yra visiškai kitokia dabar. Nepaisant visų nepalankių rinkos sąlygų, žodinė fanų rekomendacija atliko neįtikėtiną darbą ir neilgai trukus knyga atsidūrė labiausiai parduodamų knygų sąraše. Nemanau, kad kas nors išviso tikėjosi parduoti daugiau kaip 70 milijonų kopijų, kurios buvo išverstos į daugiau nei 40 pasaulio kalbų.
Knygų leidykla „HarperCollins“ iš pradžių nusipirko Martino istoriją kaip trilogiją, kuri susitelkia į Starkų, Lannisterių, Daenerys ir Kitų, kurie gyvena už sienos gyvenimus. Po šiai dienai trilogija jau yra prasitęsusi dar dvejomis knygomis ir dar dvejos bus išleistos ateityje. Prie vienos iš jų, kuri vadinsis „Žiemos vėjai“ (The Wind of Winter) autorius dirba šiuo metu.
„Tuo metu, aš maniau, kad visą istoriją sugebėsiu atskleisti trejomis knygomis ir kad man prireiks trijų metų parašyti šiai istorijai – kasmet po knygą.“ Rašo autorius savo internetiniame tinklaraštyje, kuriame jis pasidalino savo nuotrauka iš 1995 metų, kai jis pasirašė trilogijos kontraktą dar prieš parašant knygas.
Tačiau laikui bėgant pats autorius suprato, kad į tris knygas jis niekaip nesutalpins visos istorijos, todėl buvo nuspręsta parašyti dar vieną – ketvirtąją knygą. Patys leidėjai nebuvo prieš autoriaus sumanymą išleisti keturias knygas vietoje trijų ir džiaugėsi išgirdę jog galės išleisti dar vieną knygą. Rašant ketvirtąją knygą autorius ir leidėjai suvokė, kad vienos papildomos knygos pilnai atskleisti istorijai ir personažams tikrai neužteks. Todėl buvo numatyta išleisti penktąją ir šeštąją knygas, o po to netgi ir septintąją knygą. Pats Džordžas pasakė, kad jam patinka skaičius septyni ir tai yra puiki vieta sustoti.